Sveiki atvykę į džiungles arba, kaip mes, miesto gyventojai, mėgstame tai vadinti – mūsų svetainę. Iš pirmo žvilgsnio, laistymas, vienas iš būtiniausių ir visiems suprantamų kambarinių augalų priežiūros darbų. Tačiau nesvarbu, ar esate nominuotas “niekada nenumarinau augalo” apdovanojimui, ar numarinę daugiau augalų, nei norėtumėte pripažinti, iš tiesų – kambarinių augalų laistymas yra menas, o ne tik įpilkite ir pamirškite darbas.
Pabandysiu pasidalinti pagrindiniais dalykais kuriuos svarbu žinoti kalbant apie augalų laistymą – ką daryti, o ko negalima.
Ką daryti?
Naudokite laistytuvą
Laistyti reikia gruntą kuriame auga augalas, o ne augalą / lapus, todėl laistytuvas – esminis padargas. Laistytuvas turi ilgą snapelį suprojektuotą taip, kad būtų galima tiksliai nukreipti vandens srovę. Tai leidžia vandenį nukreipti tiksliai ten kur reikia, laistyti tolygiai, kontroliuojant srovę. Naudojant mažiau tinkamas alternatyvas, pavyzdžiui, stiklinę ar butelį, galit pridaryti netvarkos. Šiems indams trūksta laistytuvo snapelio tikslumo, todėl sunku kontroliuoti vandens srautą ir vanduo gali išsilieti ant lapų ar aplink augalą / vazoną. Tai gali ne tik pakenkti augalams, bet ir kelti netvarką namuose.
Kokį laistytuvą naudoti? Visiškai jokio skirtumo. Svarbu jums tiktų ir patiktų. Praktiškai bet kurioje sodo parduotuvėje galite rasti pačių įvairiausių spalvų, formų ir kainų. Rinkitės kuris jums priimtiniausias ir jis puikiai atliks savo funkciją. Man patinka laistytuvai ilgesniu / siauresniu snapeliu – juo galima tiksliau pasiekti ir palieti mažus augalus, taip pat aš renkuosi laistytuvus, kurie turi tūrio gradavimą, kad būtų paprasčiau dozuoti trąšas ar kitus priedus.
Iš kitos pusės, jeigu neturite laistytuvo – naudokite bet ką kas pakliūva po ranka. Laistytuvo neturėjimas nėra gera priežastis nepagirdyti ištroškusių augalų!
Laistykite kai reikia
Pagrindinis dalykas, kurį svarbu atminti kalbant apie kambarinių augalų laistymo poreikio nustatymą – laistyti reikia tada, kai reikia ir tikrai ne pagal grafiką ar ką nors kita. Norėdami įvertinti ar jūsų žalieji draugai nėra ištroškę, galite naudoti drėgmės matuoklius, medinius pagaliukus, arba, kaip aš – pirštą 🙂 Tiesiog švelniai įspauskite pirštą į vazono žemę maždaug 5-8cm. Jei jaučiasi, kad gruntas sausas, tai yra aiškus požymis, kad augalą reiktų palieti. Tačiau, jei jaučiate, kad gruntas drėgnas, patartina laistymą atidėti, kad išvengtumėte perteklinio vandens pavojaus, kuris gali būti toks pat žalingas augalų sveikatai, kaip ir dehidratacija.
Svarbu pažymėti, kad kiekvienas augalas yra individualus, turintis unikalių poreikių – vienas sausas vazonas nebūtinai reiškia, kad visiems jūsų augalams nedelsiant reikia vandens. Įpraskite tikrinti kiekvieną augalą atskirai, užtikrindami, kad patenkinsite jo specifinius laistymo reikalavimus.
Gerai sudrėkinkite gruntą
Dažna problema yra ta, kad laistymas yra greitas ir skubotas reikalas, todėl augalas gauna tik kelis gurkšnius vandens, arba pražūtingą potvynį, o ne kokybišką drėkinimą. Kai reikia laistyti kambarinius augalus, labai svarbu ne tik sudrėkinti viršutinį grunto sluoksnį, bet sudrėkinti visą vazono gruntą – laistykite neskubėdami ir gausiai, kol vanduo pradeda sunktis pro vazono dugne esančias drenažo angas. Kitas patikimas būdas tai pasiekti yra laistymas iš apačios.
Laistant iš viršaus ar iš apačios svarbiausia atminti, kad vazonas kuriame auga augalas tiesiog privalo turėti drenažo skyles perterkliniam vandeniui pasišalinti ir jokiais būdais nepalikite augalo vandenyje – visą perteklinį vandenį pašalinkite
Laistykite pirmoje dienos pusėje
Kambarinių augalų laistymas ryte suteikia daug naudos, daugiausia dėl natūralių augalo augimo procesų ir išorinių aplinkos sąlygų. Ryte, saulei tekant ir kylant temperatūrai, jūsų augalai pradeda fotosintezės procesą. Šis procesas apima vandens, absorbuoto per šaknis, ir saulės šviesos, absorbuojamos per lapus, naudojimą gliukozei – jų maistui – gaminti. Laistymas ryte užtikrina, kad jūsų augalai gaus pakankamai vandens, kad galėtų veiksmingai atlikti šį svarbų procesą visą dieną.
Kitas svarbus privalumas yra susijęs su garinimo procesu. Rytinis laistymas leidžia vandens pertekliui išgaruoti per dieną, todėl sumažėja grybelinių ir bakterinių ligų, kurios klesti drėgnomis sąlygomis, atvejų. Priešingai, laistydami vakare jūsų augalai tampa jautrūs šioms ligoms, nes dėl sumažėjusio garavimo vanduo per naktį nusėda ant lapijos ar dirvožemio paviršiaus.
Galiausiai, laistymas ryte padeda optimizuoti vandens naudojimą. Kadangi vakarai ir naktys paprastai būna vėsesni, augalų vandens įsisavinimas sulėtėja. Tai reiškia, kad didelės dalies vakare duoto vandens augalas gali niekada nesunaudoti ir tik prisidės prie dirvožemio užmirkimo. Priešingai, ryte tiekiamas vanduo panaudojamas efektyviau, prisidedant prie sveiko augalų augimo, nešvaistant brangių išteklių.
Laistykite gruntą, o ne lapus
Kai laistote gruntą, užtikrinate, kad drėgmė patektų į augalo šaknų sistemą ten, kur jos iš tikrųjų ir reikia. Šaknys sugeria šį vandenį ir perneša į likusį augalą. Jei vanduo purškiamas ant lapijos, jis gali visai nepasiekti šaknų.
Vanduo yra pagrindinis fotosintezės komponentas, procesas, kurio metu augalai gaminasi maistą. Jis taip pat reikalingas pernešti maistines medžiagas iš dirvožemio į įvairias augalo dalis. Tiesiogiai laistydami dirvą padidinsite augalo gebėjimą efektyviai atlikti šiuos svarbius procesus.
Tikrai dažnai girdime apie lapų purškimą, bet svarbu atminti, kad lapų purškimas drėgmės vardan yra praktiškai bevertis. Aš augalus purškiu dėl kenkėjų profilaktikos (ar kovodamas su kenkėjais), maitindamas augalas papildomomis medžiagomis (pavyzdžiui amino rūgščių preparatais), valydamas lapus nuo dulkių ir panašiai, bet ne dėl drėgmės. Drėgni lapai, ypač esant prastam apšvietimui ar drėgnoje aplinkoje, gali sukelti grybelines infekcijas. Vandens lašeliai, kurie ilgą laiką lieka ant lapų, gali sudaryti idealią aplinką grybelių sporoms dygti, o tai gali sukelti ligas, tokias kaip lapų dėmėtumas ar miltligė. Šios infekcijos gali pakenkti augalo sveikatai ir dažnai jas sunkiau išgydyti nei užkirsti kelią. Todėl nukreipdami vandenį į dirvą, o ne į lapiją, sumažinate grybelinių ligų riziką, todėl jūsų augalai bus sveikesni ir laimingesni.
Ko nedaryti?
Palikti augalą mirkti vandenyje
Ilgam laikui palikus augalą vandenyje (pavyzdžiui į lėkštutę išbėgusiame pertekliniame vandenjyje), kyla rizika užmirkimui. Kai augalo šaknų sistema nuolat panardinta į vandenį, šaknys negauna deguonies reikalingo optimaliam funkcionavimui.
Kitas ilgalaikio užmirkimo poveikis yra šaknų puvinio, rimtos augalų ligos, kurią sukelia įvairių rūšių grybai, atsiradimas. Šie grybai klesti pernelyg drėgnomis sąlygomis ir pradeda atakuoti augalo šaknis, todėl jos sunyksta ir praranda gebėjimą įsisavinti vandenį ir maistines medžiagas. Šaknų puvinio simptomai yra vytimas, pageltę lapai, sulėtėjęs augimas ir galiausiai augalo mirtis, jei būklė negydoma.
Be to, vandens perteklius taip pat gali sukurti idealią aplinką kenkėjams veistis, o tai gali dar labiau paveikti augalų sveikatą ir sukelti kitų problemų jūsų namų džiunglėse. Todėl svarbu neleisti augalams užsibūti vandenyje ir užtikrinti tinkamą drenažą, kad išlaikytumėte sveiką šaknų aplinką, apsaugotumėte nuo ligų ir atgrasytumėte nuo kenkėjų.
Užmirkimas ir iš to kylančios bėdos labai dažna problema naudojant vazonus be skylučių.
Laistyti pagal tvarkaraštį
Griežto kambarinių augalų laistymo grafiko laikymasis yra dažna klaidą, kurią daro ypač pradedantieji namų džiunglių augintojai. Augalai, kaip ir visos gyvos būtybės, neturi vienodų poreikių. Šie poreikiai gali keistis dėl daugybės veiksnių, įskaitant augalo tipą, jo augimo stadiją, sezoną, jūsų kambario temperatūrą ir drėgmės lygį. Laistymas pagal griežtą grafiką, neatsižvelgiant į šiuos veiksnius, gali reikšti, kad jūsų augalai dažnai yra perlaistomi arba per mažai laistomi, o tai nėra naudinga jų sveikatai.
Pavyzdžiui, kai kuriuos augalus, tokius kaip kaktusai ir sukulentai, prisitaikę prie sausros aplinkos, reikia laistyti rečiau nei tropinius augalus, kurie klesti esant dideliam drėgniui. Panašiai augalo vandens poreikis gali skirtis priklausomai nuo sezono; jiems paprastai reikia daugiau vandens augimo fazėje šiltesniais mėnesiais ir mažiau žiemos ramybės periodu.
Tai tikrai nereiškia, kad kiekvieną augalą tikrinkite kelis kartus per dieną. Pagrindinė taisyklė – pasidomėkite savo augalo poreikiu ir koks jo drėgmės poreikis natūralioje gamtoje (tiesiog Google), o tada stebėkite kokios sąlygos gaunasi jūsų namuose – pažinkite savo augalą. Po kurio laiko patys atrasite apytikslį tvarkaraštį. Bet kokiu atveju, svarbu atsiminti, kad lankstumas yra labai svarbus laistant kambarinius augalus. Turėtumėte prisitaikyti prie augalų skleidžiamų ženklų ir atitinkamai pakoreguoti laistymo praktiką, kad būtų optimaliai patenkinti kiekvieno augalo hidratacijos poreikiai.
Aklai vadovautis augalo etikete
Nors augalų etiketės gali pateikti pagrindines augalų priežiūros gaires, būtina atsiminti, kad jos dažnai yra gana bendro pobūdžio ir gali nepateikti išsamių patarimų pradedantiesiems. Šiose etiketėse paprastai pateikiamos standartinės priežiūros instrukcijos, pvz., saulės šviesos reikalavimai ir laistymo dažnis, tačiau jose gali būti neatsižvelgiama į tokius veiksnius kaip specifinės jūsų namų sąlygos, drėgmės lygis ar sezoniniai pokyčiai. Be to, šiose etiketėse gali būti nepateikta informacija apie galimas augalų ligas, kenkėjus ar asmeninius priežiūros patarimus, kurie gali būti labai naudingi bendrai augalo sveikatai. Todėl, nors šios etiketės yra geras atspirties taškas, nauji augalų savininkai turėtų ieškoti papildomų patarimų ir nurodymų, kaip tinkamai patenkinti savo augalų individualius poreikius.
Naudoti bet kokį vandenį
Dažniausiai namų džiunglių priežiūrai naudojame tiesiog vandenį iš čiaupo, kuris gali labai skirtis nuo lietaus vandens, kurį jūsų augalai gautų ir naudotų natūralioje gamtoje.
Todėl kaip svarbu pažinti savo augalą ir jo poreikius, taip pat svarbu ir pažinti vandenį, kuriuo laistysite savo augalus. Pagrindiniai dalykai kuriuos svarbu žinoti – vandens temperatūra ir vandens pH lygis.
Idealu laistymui naudoti kambario temperatūros vandenį. Šalto vandens naudojimas kambariniams augalams laistyti gali pakenkti jų sveikatai. Augalai yra jautrūs staigiems temperatūros pokyčiams. Drastiškas temperatūros pokytis tarp kambario aplinkos ir šalto vandens gali sutrikdyti normalias augalo medžiagų apykaitos funkcijas. Be to, šaltas vanduo taip pat gali paveikti dirvožemio temperatūrą, pakeisdamas ten gyvenančių naudingų mikrobų gyvenimo sąlygas. Šie dirvožemio mikrobai atlieka lemiamą vaidmenį perdirbant maistines medžiagas, padedant suskaidyti organines medžiagas į tokią formą, kurią gali naudoti augalai. Staigus dirvožemio temperatūros kritimas gali sutrikdyti šiuos mikroorganizmus, o tai gali paveikti bendrą jūsų augalų maistinių medžiagų prieinamumą.
Vandens pH lygis yra kitas labai svarbus vandens rodiklis galintis įtakoti jūsų augalų sveikatą. Augalams reikia maistinių medžiagų, o didžiausias iššūkis yra tai, kad augalai gali pasisavinti maistines medžiagas tik labai siaurame pH rėžyje, kuris augant dirvoje svyruoja nuo maždaug 6 iki 7. Jei pH yra žemesnis arba aukštesnis, augalas negali pasisavinti maistinių medžiagų, net jei jų yra. Mūsų kraštuose naudojant vandenį iš čiaupo, labai tikėtina, kad jo pH bus gerokai virš 7,5, o tai jau raudona šviesa, kurią reikia spręsti. Apie vandens pH, jo matavimą ir reguliavimą esu rašęs čia.
Ką atsiminti apie namų džiunglių laistymą?
Tikiuosi, kad šie mano patarimai bus naudingi namų džiunglių puoselėtojams. Ko gero esminiai dalykai kuriuos svarbu atminti kalbant apie laistymą yra tai ką jau minėjau ankstesniame įraše (“6 kambarinių augalų priežiūros patarimai naujokui”) – skirkite šiek tiek laiko pažinti savo augalą ir jo drėgmės poreikius (tiesiog paieškokite informacijos internete), nelaistykite pagal grafiką, o laistykite pagal savo individualaus augalo poreikį ir laistykite rečiau nei jums atrodo reikia, bet kai laistote – liekite gausiai. Na ir žinoma – naudokite vazonus su skylutėmis.